2025 metų balandžio 18-osios rytą Šiaulių rajone sužibo ne tik pavasario saulė, bet ir nuoširdus žmonių gerumas. Šiaulių rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos surengė ypatingą velykinę akciją „Padovanok senoliui margutį“, kurios metu aplankė senolius jų pačių namuose. Ši iniciatyva – ne tik simbolinė dovana, bet ir nuoširdus priminimas, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir laukiamas, ypač tada, kai vienatvė ima viršų. Kiekvienas margutis, kurį senoliai gavo, buvo kruopščiai išmargintas pačių darbuotojų rankomis. Kiekvienas raštas, spalva ir net pasirinkta technika buvo tarsi mažas palinkėjimas – sveikatos, stiprybės, džiaugsmo. Tai buvo daugiau nei tik šventinis simbolis – tai buvo emocinis tiltas tarp kartų, tarp darbuotojų ir jų globojamų klientų. Mažytis margutis, bet jame tilpo tiek daug – dėmesio, rūpesčio ir bendrystės. „Norėjome parodyti, kad Velykų džiaugsmas – tai ne tik tradicijos, bet ir ryšys tarp žmonių. Kiekvienas margutis – tai mūsų širdies dalis, kurią padovanojome kartu su šypsena“, – sako viena iš akcijos iniciatorių. Pasak jos, tokie vizitai tampa mažu stebuklu ne tik senoliams, bet ir patiems darbuotojams – tai priminimas, kodėl jų darbas toks prasmingas. Aplankyti senoliai neslėpė emocijų – kai kuriems jų tai bus vieninteliai margučiai šiais metais, o kartu ir vieninteliai svečiai. Viena garbaus amžiaus moteris susigraudino ir apkabino darbuotojas, dėkodama ne tik margutį, bet ir šiltą žodį, nuoširdų pokalbį, dėmesį. Tokios akimirkos – neįkainojamos. Jose telpa visa socialinio darbo esmė – ne skaičiai ar paslaugų valandos, o žmogiškas ryšys ir išgirstas, pamatytas žmogus.
Šventiniu laikotarpiu vienatvės jausmas ypač sustiprėja – kai aplinka džiūgauja, o širdyje tuščia, net mažytis dėmesys gali tapti šviesa. Socialinių paslaugų centro darbuotojos puikiai tai žino – todėl ne tik profesionaliai atlieka savo pareigas, bet ir dovanoja nuoširdų žmogiškumą. Tylūs pokalbiai, švelnus rankos paspaudimas, šypsena ar atviras klausimas: „Kaip šiandien jaučiatės?“ – visa tai tampa kasdienio darbo pagrindu. Socialinių paslaugų centro darbuotojos kasdien atlieka tylų, bet be galo svarbų darbą – rūpinasi tais, kuriems gyvenimas atnešė vienatvę ar sveikatos iššūkius. Jos tampa ne tik pagalbininkėmis buityje ar slaugoje, bet ir artimomis, pasitikėjimą keliančiomis figūromis, kurios savo buvimu kuria saugumo ir orumo jausmą. Socialinės srities darbuotojas – tai ne tik profesija, tai – širdies pasirinkimas. Tokios iniciatyvos kaip ši velykinė akcija atskleidžia, kad rūpestis žmogumi neprivalo apsiriboti pareigomis – jis gali būti nuoširdus ir šventiškas. Akcijos metu darbuotojos pasakojo, kad marginant margučius vyravo pakili nuotaika – buvo smagu ne tik kurti, bet ir įsivaizduoti šypsenas, kurias šie maži kūriniai iššauks. „Nors tai simbolinis gestas, bet žinome, kiek daug jis reiškia. Ne kiekvienas senolis turi artimųjų, kurie pasibels į duris per šventes, todėl mūsų užduotis – užpildyti tą tylą“, – dalijosi kita darbuotoja. Kai kurie senoliai pasitiko jas pasipuošę, pasiruošę šiltam pokalbiui prie arbatos puodelio. Kartu skambėjo ne tik Velykų sveikinimai, bet ir prisiminimai iš praeities – apie vaikystėje ridenamus margučius, apie senas tradicijas, apie gyvenimą, kuris šiandien kartais atrodo kiek per tylus. Tokie susitikimai tampa mažomis šventėmis, kurios įstringa širdyse ilgam.
Šiaulių rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos kviečia ir kitus žmones prisidėti prie šiltesnės visuomenės kūrimo – galbūt kitąmet margutį senoliui padovanos jau ne tik darbuotojai, bet ir vietos bendruomenės nariai, savanoriai, moksleiviai. Toks paprastas gestas gali tapti stipria paskata kurti tvirtesnius bendruomeninius ryšius, ugdyti empatiją ir bendrystę. Šventės – tai proga sustoti, pastebėti šalia esantį ir suteikti jam džiaugsmo. Ir visai nesvarbu, ar tai pokalbis prie durų, ar margutis su palinkėjimu – svarbiausia, kad žmogus jaustųsi nepamirštas. Mažas margutis gali padaryti didelį stebuklą – kai jame telpa tiek daug meilės. O svarbiausia – kai kartu su juo dovanojamas ir žmogaus buvimas šalia. Buvimas, kuris gydo tylą ir suteikia šventei tikrąją prasmę.
Tekstą parengė socialinė darbuotoja Jolanta Vaicekavičienė
